Trolių pasaka apie Užkalnį ir Račą

Troliai liežuviais įskėlė ugnįKodėl pavadinime šitie du visiems tautiečiams internautams gerai žinomi veikėjai? Jie puikiai iliustruoja kiek pasikeitusią interneto komentatorių kultūrą. Ji keičiasi į gerą ar blogą, spręsti ne man, bet faktas, kaip blynas – ankščiau subtilumo buvo mažiau.

Dar prieš kokius penkerius metus įvairių portalų administratoriai buvo besivienijantys po iniciatyva „Neburnok“. „Pažiūrėkime į komentatorių kultūrą: jei pirmasis komentaras po straipsniu „aš pirmas“, tai antrasis – „gaidys tu! Ne – pirmas”, tada seka: „pats tu gaidys! Žalgiris laimės“. Taip prasideda aiškinimasis kas laimės, kuri komanda geresnė Žalgiris ar Rytas. Straipsnio tema įtakos neturi“,- busią situaciją tuomet yra apibūdinusi Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė (tada dar ne Budrienė), taip pagrįsdama iniciatyvos reikalingumą. Šiandien surasti panašią diskusiją po kuriuo nors populiariu straipsniu gamina nebent krepšinio žinių puslapiuose. Tik vargu, ar didelę įtaką tam turėjo „Neburnok“.

Palyginti ne taip senai kiekvieno namuose atsiradęs pasaulinis tinklas, tapęs neatsiejama visaverčio gyvenimo dalimi, ne tik itin sparčiai auga ir keičiasi, tačiau ir be jokios abejonės, koreguoja mūsų elgseną. Tai ką seniau darė televizorius, laikraščiai, vis labiau perima internetas. Žmonių, kuriems jis tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu daugėja taip sparčiai, kad vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo spėjimų skelbiančių, jog netolimoje ateityje liksime be dažno periodiškumo spaudos, o televizijos įtaka bus tokia menka, kad ji niekaip negalės užsidirbti tiek, jog gamintų aukšto lygio produkciją.

Bet kuo čia dėti komentarai? Matote, internetas – platus, o daliai žmonių reikia paskui ką nors sekti, turėti lyderį, vedlį. Daliai kitų – tiesiog privalu viskam prieštarauti. Dar egzistuoja dalis tokių, kurie jaučia palengvėjimą ką nors aptaškę sava tulžimi (žinoma yra ir kitokių piliečių, bet jų šį kart neliesime).

Taigi, kol televizorius turėjo galią, jame buvo vienas, kitas veidas, todėl buvo labai paprasta susigaudyti, kas balta, o kas juoda. Atsiradus internetui spalvų padaugėjo, nors ne visos jos buvo ryškios iškarto. Pradžioje komentuoti irgi buvo paprasta, nes ten, puikavosi informacija panaši kaip laikraščiuose, o ir televizoriuose. Laikui bėgant internete pradėjo atsirasti vis daugiau žmonių, tarp jų ir tų kurių nesimatė žydrajame ekrane, tačiau turinčių ką pasakyti. Apie juos buriasi masės kitų internautų. Ne tik buriasi, bet ir komentuoja, ir nesvarbu, kad dažnai galvoje tuščia, bet vis vien bando ant ko nors drėbtelti ką nors riebesnio.

Kodėl? (jei  kurios priežasties čia nepaminėsiu, įrašyk komentare)

  • Nes net ir būdamas puspročių pusprotis, vis vien sau esi gudrus, o tą „išmintį“ reikia kur nors skelbti;
  • Nes tavo gyvenimas tuščias ir taip jį papildai;
  • Nes jei net ir pats nelabai kur gaudaisi, visad gali mėgdžioti naujai atrastą vadą, kuris, panašu, jog žino ir supranta viską apie viską. Taip jautiesi didesnis.

Taigi, o tokie ir kiti negatyvūs komentarai turi skirtingą poveikį. Trumpai, lakoniškai panagrinėkime du pavyzdžius – tautiečius, kurie vietiniuose internetuose kasdien randa nemalonių žinučių apie save. (Ot demagogiškai sudėliojau, ane?)

Jų asmeninės interneto istorijos primena pasakėčią apie tai, kaip vaškas ir molis ant krosnies tupėjo. Nežinantiems, ar primiršusiems trumpai rašau, kad molis vis aiškino vaškui, jog liepsna jį stiprina, o kaitros bijo tik ištižėliai. Ėmė molis ir įšoko į ugnį jėgų kaupti. Tuo tarpu, vaškui buvę nedrąsu.  Jis jautėsi toks skystas, bet norėjo tokiu likti. Tai liepsnon įšoko paskui. Galima tik numanyti, kas iš jo liko tame mažajame pragare.

Kad tai nebūtų tik pasaka, įvardykime šiuos pavyzdinius personažus*. Pirmasis – tai Molis: visų reikalų ekspertas, laidos vedėjas – Andrius Užkalnis. Kitas gi, atstovaujantis Vašką, žurnalistas, naujienų agentūros vadovas Artūras Račas. Jiems komentarai yra lyg ta liepsna.

Štai Molis Andrius supranta, kad kuo daugiau žmonių apie jį kalbės, tuo stipresnis ir galingesnis jis bus. Todėl privalo kiekvienam lietuviui privalu aiškinti, kaip reikia gyventi, kad nebūtum įprastas varguolis. Pastarasis savo ruožtu jaučiasi ypač gudrus, todėl negaili aibės nemalonybinių epitetų.  Kai kurie komentarai yra ilgi ir net netelpa į kelias eilutes. Moliui žaisti su liepsna smagu, kuo karštesnė – tuom geriau.

Vaškas Artūras irgi norėtų pasišildyti. Tik panašu, kad jo norai dar didesni. Dažnai skaitant jo komentarus susidaro nuomonė, kad jis nori būti stipriausias, įtakingiausias, todėl viską bando daryti savaip, nors neretai kopijuoja Užkalnio, ar kitų žinomų internautų veiksmus. Bet tai daro irgi savaip. Štai pavyzdžiui, Molis rašo „Mėgstate rusų kiną? Tada aš nemėgstu jūsų.“ į ką kitą dieną Vaškas atsako „Mėgstate pirkti “Maximoje”. Tada aš nemėgstu jūsų.“.   (Panašių pavyzdžių yra ir daugiau).

Deja, toks radikalus pripažinimo ieškojimas negali būti be pasekmių. „Skubų darbą velnias neša“,- sako liaudies patarlė. Senoliai neklydo, dėdę Vašką laikas nuo laiko vietoje to, kad aplankytų išsvajotieji šildantys spinduliai, užgriūva – šlovės našta. Už kai kurias aukštyn kojom apverstas ir negudriai sudėliotas mintis (žinoma, ne tik už jas) Molio mėgėjai trolina Vašką. Tačiau tai, anaiptol jo nestiprina. Tad laikas nuo laiko, jis praskysta.  „Kodėl užsinorėjote nusipirkti tik kilogramą (aut. past.- Tarybinės dešros per Sausio 13-ąją)?“,- klausia internautas. „Todėl, kad mano skrandis yra mažesnės apimties nei atmatų. O kaukolės tūris – didesnės“,- atsako Artūras Račas.

Žinoma, tokie dialogai yra tik ankščiau vardytų (ir nevardytų) priežasčių pasekmė. Todėl juoktis neverta. Gerasis (bet Molio Andriaus nemėgstamas) personažas Leopoldas šioje vietoje tikriausiai ištartų: „vaikai, gyvenkime draugiškai“. Bet troliai – ne vaikai: komentuodami nesivaržo.

__

*Pavyzdžiu juos paėmiau todėl, kad abu seku facebooke, o ne todėl, kad norėčiau kurį nors įžeisti, ar padaryti ką blogo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s